HUVECIN 100mg/ml 100ml (Huvepharma)
INFORMACINIS LAPELIS:
Huvecin, 100 mg/ml, injekcinis tirpalas galvijams, kiaulėms ir avims
1. REGISTRUOTOJO IR UŽ VAISTO SERIJOS IŠLEIDIMĄ EEE ŠALYSE ATSAKINGO
GAMINTOJO, JEI JIE SKIRTINGI, PAVADINIMAS IR ADRESAS
Registruotojas
Huvepharma NV
Uitbreidingstraat 80
2600 Antwerpen
Belgija
Gamintojas, atsakingas už vaisto serijos išleidimą
Biovet JSC
39 Petar Rakov Str
4550 Peshtera
Bulgarija
2. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS
Huvecin, 100 mg/ml, injekcinis tirpalas galvijams, kiaulėms ir avims
Tulatromicinas
3. VEIKLIOJI (-IOSIOS) IR KITOS MEDŽIAGOS
1 ml tirpalo yra:
veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų):
tulatromicino 100 mg;
pagalbinės (-ių) medžiagos (-ų):
monotioglicerolio 5 mg.
Skaidrus bespalvis tirpalas, be matomų dalelių.
4. INDIKACIJA (-OS)
Galvijai
Gydyti ir metafilaktikai nuo galvijų kvėpavimo takų ligų (BRD), sukeltų
Mannheimia haemolytica,Pasteurella multocida, Histophilus somni
ir Mycoplasma bovis, jautrių tulatromicinui. Prieš naudojantveterinarinį vaistą reikia patvirtinti grupėje esančią ligą.
Gydyti nuo infekcinio galvijų keratokonjunktyvito (IGK), sukelto
Moraxella bovis, jautraustulatromicinui.
Kiaulės
Gydyti ir metafilaktikai nuo kiaulių kvėpavimo takų ligų (SRD), sukeltų
Actinobacilluspleuropneumoniae
, Pasteurella multocida, Mycoplasma hyopneumoniae, Haemophilus parasuis irBordetella bronchiseptica
, jautrių tulatromicinui. Prieš naudojant veterinarinį vaistą reikia patvirtintigrupėje esančią ligą. Šį veterinarinį vaistą naudoti tik tada, jei numatoma, kad kiaulės susirgs per 2–3
dienas.
Avys
Gydyti ankstyvųjų stadijų infekcinį pododermatitą (nagų puvinį), sukeltą virulentiško
Dichelobacternodosus
, kuriam reikia sisteminio gydymo.25
5. KONTRAINDIKACIJOS
Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui makrolidų grupės antibiotikams arba bet kuriai iš
pagalbinių medžiagų.
6. NEPALANKIOS REAKCIJOS
Po oda skiriamas veterinarinis vaistas galvijams labai dažnai sukelia trumpalaikį skausmą ir patinimą
injekcijos vietoje, kuris gali tęstis iki 30 dienų. Po injekcijos į raumenį šios nepageidaujamos reakcijos
kiaulėms ir avims nepastebėtos. Patomorfologinės reakcijos injekcijos vietoje (įskaitant grįžtamuosius
kongestijos pakitimus, edemą, fibrozę ir kraujavimą) labai dažnos maždaug 30 dienų po injekcijos
galvijams ir kiaulėms.
Avys po injekcijos į raumenį labai dažnai patiria diskomfortą (purto galvą, trina injekcijos vietą,
atsitraukia). Šie požymiai išnyksta per kelias minutes.
Nepalankių reakcijų dažnumas nustatytas vadovaujantis tokia konvencija:
- – labai dažna (nepalanki (-ios) reakcija (-os) pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 gydytų gyvūnų),
- – dažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 100 gydytų gyvūnų),
- – nedažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 1 000 gydytų gyvūnų),
- – reta (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 10 000 gydytų gyvūnų),
- – labai reta (mažiau nei 1 iš 10 000 gydytų gyvūnų, skaičiuojant ir atskirus pranešimus)
.Pastebėjus bet kokį šalutinį poveikį, net ir nepaminėtą šiame informaciniame lapelyje, arba manant,
kad vaistas neveikė, būtina informuoti veterinarijos gydytoją.
Taip pat galima pranešti naudojantis nacionaline pranešimo sistema (informacija apie nacionalinę
sistemą)
7. PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIS (-YS)
Galvijai, kiaulės ir avys.
8. DOZĖS, NAUDOJIMO BŪDAS (-AI) IR METODAS KIEKVIENAI RŪŠIAI
Galvijai
Naudojimas po oda.
2,5 mg tulatromicino 1 kg kūno svorio (atitinka 1 ml 40 kg kūno svorio) injekcija po oda.
Vienkartinė injekcija po oda. Jei gydomi daugiau nei 300 kg sveriantys galvijai, padalinkite dozes, kad
į vieną vietą būtų suleista ne daugiau nei 7,5 ml.
Kiaulės
Švirkšti į raumenis.
2,5 mg tulatromicino 1 kg kūno svorio (atitinka 1 ml 40 kg kūno svorio) injekcija po oda.
Vienkartinė injekcija į kaklo raumenį. Jei gydomos daugiau nei 80 kg sveriančios kiaulės, padalinkite
dozes, kad į vieną vietą būtų suleista ne daugiau nei 2 ml.
Avys
Švirkšti į raumenis.
2,5 mg tulatromicino 1 kg kūno svorio (atitinka 1 ml 40 kg kūno svorio) injekcija po oda. Vienkartinė
injekcija į kaklo raumenį.
26
9. NUORODOS DĖL TINKAMO NAUDOJIMO
Sergant bet kokia kvėpavimo takų liga, gyvulius rekomenduojama gydyti ankstyvose ligos stadijose ir
įvertinti reakciją į gydymą per 48 valandas po injekcijos. Jei klinikiniai kvėpavimo takų ligos požymiai
išlieka ar sustiprėja, arba jei atsinaujina, gydymą reikia pakeisti kitu antibiotiku ir tęsti tol, kol
klinikiniai požymiai išnyks.
Siekiant užtikrinti tinkamą dozavimą ir išvengti perdozavimo, būtina nustatyti kaip įmanoma tikslesnį
kūno svorį. Dangtelį galima saugiai pradurti 15 kartų. Kad būtų galima išvengti per dažno kamštelių
atidarymo, reikia naudoti tinkamą dozavimo prietaisą.
10. IŠLAUKA
Skerdienai ir subproduktams:
Galvijai: 22 paros.
Kiaulės: 13 parų.
Avys: 16 parų.
Neregistruotas naudoti patelėms, kurių pienas skirtas žmonių maistui.
Negalima naudoti vaikingoms patelėms, kurių pienas bus naudojamas žmonių maistui, 2 mėnesius iki
numatyto atsivedimo.
11. SPECIALIEJI LAIKYMO NURODYMAI
Saugoti nuo vaikų.
Šiam veterinariniam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Šio veterinarinio vaisto negalima naudoti pasibaigus tinkamumo laikui, nurodytam ant etiketės po
EXP. Vaistas tinkamas naudoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius talpyklę, – 28 paros.
12. SPECIALIEJI ĮSPĖJIMAI
Specialieji įspėjimai, naudojant atskirų rūšių paskirties gyvūnams
Atsiranda kryžminis atsparumas su kitais makrolidais. Negalima skirti kartu su panašaus veikimo
antimikrobiniais vaistais, tokiais kaip kiti makrolidai ar linkozamidai.
Avys:
Antimikrobinio nagų puvinio gydymo veiksmingumą gali sumažinti kiti veiksniai, pavyzdžiui, drėgnos
aplinkos sąlygos, taip pat netinkamas ūkio valdymas. Todėl nagų puvinį reikėtų gydyti kartu su kitomis
bandos priežiūros priemonėmis, pavyzdžiui, užtikrinti sausą aplinką.
Lengvas nagų puvinio gydymas antibiotikais nelaikomas tinkamu. Tulatromicinas turi ribotą poveikį
gydant avis su keliais sunkiais klinikiniais požymiais arba chronišku nagų puviniu, todėl turi būti
naudojamas tik ankstyvoje nagų puvinio stadijoje.
Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams
Veterinarinį vaistą reikia naudoti remiantis iš gyvūnų išskirtų bakterijų jautrumo tyrimais. Jei testų
atlikti neįmanoma, gydymas turi būti grindžiamas vietos (regiono ar fermos) epidemiologine
informacija apie tikslinių bakterijų jautrumą.
Naudojant vaistą reikia atsižvelgti į oficialius šalies ar regiono antimikrobinių medžiagų naudojimo
nurodymus.
Jei vaistas naudojamas neatsižvelgiant į šiame veterinarinio vaisto apraše pateiktus nurodymus, gali
padaugėti bakterijų, atsparių tulatromicinui, ir sumažėti gydymo kitais mikrolidais, linkozamidais ir B
grupės streptograminais veiksmingumas dėl galimo kryžminio atsparumo.
27
Pasireiškus padidėjusio jautrumo reakcijai, reikia nedelsiant paskirti atitinkamą gydymą.
Specialiosios atsargumo priemonės asmenims, naudojantiems vaistą gyvūnams
Tulatromicinas dirgina akis. Jei netyčia patektų į akis, nedelsiant išplauti švariu vandeniu.
Tulatromicino patekus ant odos, gali pasireikšti jautrumas, dėl kurio gali atsirasti, pvz., odos
paraudimas (eritema) ir (arba) dermatitas. Atsitiktinai išliejus ant odos, odą reikia nedelsiant nuplauti
muilu ir vandeniu.
Po naudojimo plauti rankas.
Atsitiktinai įsišvirkštus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir jam parodyti informacinį lapelį arba
etiketę.
Jei įtariama padidėjusio jautrumo reakcija po atsitiktinio poveikio (atpažįstama pagal, pvz., niežėjimą,
pasunkėjusį kvėpavimą, dilgėlinę, veido patinimą, pykinimą, vėmimą), reikia paskirti atitinkamą
gydymą. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šio veterinarinio vaisto informacinį lapelį ar
etiketę.
Vaikingumas ir laktacija
Atlikus laboratorinius tyrimus su žiurkėmis ir triušiais, negauta jokių įrodymų apie teratogeninį,
fetotoksinį ar maternotoksinį poveikį. Veterinarinio vaisto saugumas vaikingumo ir laktacijos metu
nenustatytas. Naudoti tik atsakingam veterinarijos gydytojui įvertinus naudą ir riziką.
Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos
Nežinoma.
Perdozavimas (simptomai, pirmosios pagalbos priemonės, priešnuodžiai)
Jei tris, penkis arba dešimt kartų buvo viršyta galvijams rekomenduojama dozė, buvo pastebėti laikini
diskomforto injekcijos vietoje požymiai, įskaitant neramumą, galvos purtymą, žemės kasimą
kanopomis ir trumpalaikį nenorą ėsti. Galvijams, kurie gavo 5–6 kartus didesnę nei rekomenduojama
dozę, pastebėta lengva miokardo degeneracija.
Paršeliams, sveriantiems maždaug 10 kg, skyrus tris ar penkis kartus didesnę terapinę dozę, buvo
pastebėtas laikinas požymis, susijęs su diskomfortu injekcijos vietoje, įskaitant gausų kriuksėjimą ir
neramumą. Kai injekcijai buvo naudojama koja, taip pat buvo pastebėtas šlubumas.
Jei tris arba penkis kartus buvo viršyta ėriukams (apie 6 sav. amžiaus) rekomenduojama dozė, buvo
pastebėti laikini diskomforto injekcijos vietoje požymiai, įskaitant ėjimą atbulomis, galvos purtymą,
injekcijos vietos trynimą, atsigulimą ir atsikėlimą, mekenimą.
Nesuderinamumai
Nesant suderinamumo tyrimų, šio veterinarinio vaisto negalima maišyti su kitais veterinariniais
vaistais.
13. SPECIALIOSIOS NESUNAUDOTO VETERINARINIO VAISTO AR ATLIEKŲ
NAIKINIMO NUOSTATOS, JEI BŪTINA
Veterinarijos gydytojas gali patarti, ką daryti su nereikalingais vaistais. Tai turėtų padėti saugoti
aplinką. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją
14. INFORMACINIO LAPELIO PASKUTINIO PATVIRTINIMO DATA
2023-01-04
28
15. KITA INFORMACIJA
Tulatromicinas yra pusiau sintetinė makrolidų antimikrobinė medžiaga, susidariusi kaip fermentacijos
produktas. Jis skiriasi nuo daugelio kitų makrolidų tuo, kad turi ilgą veikimo laiką, kurį iš dalies lemia
trys jo aminų grupės; todėl jis buvo įtrauktas į triamilido cheminį poklasį.
Makrolidai yra bakteriostatinį poveikį turintys antibiotikai, kurie slopina būtiną baltymų biosintezę, nes
selektyviai prisijungia prie bakterijų ribosomų RNR. Jie veikia skatindami peptidil-tRNR atsiskyrimą
nuo ribosomos translokacijos proceso metu.
Tulatromicinas
in vitro kovoja su Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida, Histophilus somni,Mycoplasma bovis
ir Actinobacillus pleuropneumoniae, Pasteurella multocida, Mycoplasmahyopneumonia, Haemophilus parasuis
bei Bordetella bronchiseptica bakteriniais patogenais,dažniausiai susijusiais atitinkamai su galvijų ir kiaulių kvėpavimo takų ligomis. Kai kuriems
Histophilus somni
ir Actinobacillus pleuropneumoniae izoliatams buvo nustatyta padidėjusi minimalislopinamoji koncentracija (MIC). Įrodytas
in vitro aktyvumas kovojant su Dichelobacter nodosus (vir),bakteriniu patogenu, dažniausiai susijusiu su avių infekciniu pododermatitu (nagų puviniu).
Taip pat įrodytas
in vitro aktyvumas kovojant su Moraxella bovis, bakteriniu patogenu, dažniausiaisusijusiu su infekciniu galvijų keratokonjunktyvitu (IGK).
Klinikinių ir laboratorinių standartų institutas CLSI nustatė tulatromicino veikimo prieš galvijų
kvėpavimo takų kilmės
M. haemolytica, P. multocida ir H. somni ir kiaulių kvėpavimo takų kilmės P.multocida
ir B. bronchiseptica klinikines ribines koncentracijas kaip ≤16 μg/ml (jautrumas) ir≥4 μg/ml (atsparumas). Kiauliųkvėavimo takųkilmė
A. pleuropneumoniae jautrumo ribinėkoncentracija yra ≤64 μg/ml. CLSI taip pat paskelbėklinikines ribines tulatromicino koncentracijas,
pagrįtas disko difuzijos metodu (CLSI dokumentas VET08, 4-as leid., 2018 m.).
H. parasuisklinikinės ribinės koncentracijos nenustatytos. Nei EUCAST, nei CLSI nesukūrė standartinių
antibakterinių medžiagų, veikiančių prieš veterinarines mikoplazmų rūšis, tyrimo metodų, todėl nebuvo
nustatyti jokie aiškinimo kriterijai.
Atsparumas makrolidams gali išsivystyti dėl genų, koduojančių ribosominę RNR (rRNR) ar kai
kuriuos ribosomų baltymus, mutacijų; dėl 23S rRNR fermento modifikacijos (metilinimo) tikslinėje
vietoje, kuri paprastai sukelia kryžminį atsparumą linkozamidams ir B grupės streptograminams
(MLSB atsparumas); dėl fermentų inaktyvacijos; dėl makrolidų ištekėjimo. MLSB atsparumas gali būti
kompleksinis arba indukuojamas. Atsparumas gali būti užkoduotas chromosomomis arba plazmidėmis
ir gali būti perduodamas, jei susijęs su transposonais, plazmidėmis, integraciniais ir jungiamaisiais
elementais. Be to,
Mycoplasma genominį plastiškumą sustiprina horizontalus didelių chromosomųfragmentų perkėlimas.
Be antimikrobinių savybių, atliekant eksperimentinius tyrimus pastebėta, kad tulatromicinas turi
imunitetą moduliuojančių ir priešuždegiminių savybių. Galvijų ir kiaulių polimorfonuklearinėse
ląstelėse (PMN; neutrofilai) tulatromicinas skatina apoptozę (užprogramuotą ląstelių žūtį) ir makrofagų
apoptozinių ląstelių pasišalinimą. Jis sumažina priešuždegiminių mediatorių leukotrienų B4 ir CXCL-8
gamybą ir skatina priešuždegiminio mažėjimą skatinančio lipido lipoksino A4 gamybą.
Galvijams skiriant vienkartinę po oda įšvirkščiamą 2,5 mg 1 kg kūno svorio dozę, farmakokinetinis
tulatromicino profilis pasižymėjo greita ir ekstensyvia absorbcija, po to – dideliu pasiskirstymu ir lėtu
pašalinimu. Maksimali koncentracija (C
max) plazmoje buvo maždaug 0,5 μg/ml; ji buvo pasiektapraėus mažaug 30 minučųpo dozė sunaudojimo (T
max). Tulatromicino koncentracija plaučiųhomogenate buvo žymiai didesnė nei plazmoje. Yra tvirtų įrodymų, kad tulatromicinas labai kaupiasi
neutrofiluose ir alveoliniuose makrofaguose. Tačiau
in vivo tulatromicino koncentracija plaučiųinfekcijos vietoje nėra žinoma. Po didžiausios koncentracijos lėtai mažėjo sisteminė ekspozicija, jos
pusinės eliminacijos laikas (t
1/2) plazmoje buvo 90 valandų. Prie plazmos baltymų prisijungė nedaug,maždaug 40%. Pasiskirstymo tūris, esant pastoviai būsenai (V
ss), buvo nustatytas po suleidimo į veną irbuvo 11 l/kg. Suleidus po oda tulatromicino biologinis prieinamumas buvo maždaug 90%.
Kiaulėms skiriant vienkartinę į raumenį įšvirkščiamą 2,5 mg 1 kg kūno svorio dozę, farmakokinetinis
tulatromicino profilis pasižymėjo greita ir ekstensyvia absorbcija, po to – dideliu pasiskirstymu ir lėtu
29
pašalinimu. Maksimali koncentracija (C
max) plazmoje buvo maždaug 0,6 μg/ml; ji buvo pasiektapraėus mažaug 30 minučųpo dozė sunaudojimo (T
max).Tulatromicino koncentracija plaučių homogenate buvo žymiai didesnė nei plazmoje. Yra tvirtų
įrodymų, kad tulatromicinas labai kaupiasi neutrofiluose ir alveoliniuose makrofaguose. Tačiau
in vivotulatromicino koncentracija plaučių infekcijos vietoje nėra žinoma. Po didžiausios koncentracijos lėtai
mažėjo sisteminė ekspozicija, jos pusinės eliminacijos laikas (t
1/2) plazmoje buvo maždaug 91 valanda.Prie plazmos baltymų prisijungė nedaug, maždaug 40%. Pasiskirstymo tūris, esant pastoviai būsenai
(V
ss), buvo nustatytas po suleidimo į veną ir buvo 13,2 l/kg. Suleidus į raumenį tulatromicinobiologinis prieinamumas buvo maždaug 88%.
Avies organizme, skiriant vienkartinę 2,5 mg vienam kg kūno svorio dozę į raumenį, farmakokinetinis
tulatromicino profilis pasiekė didžiausią 1,19 μg/ml koncentracijąplazmoje (C
max) maždaug per15 minučių (T
max) po dozės panaudojimo; pusinės eliminacijos laikas (t1/2) buvo 69,7 valandos.Prie plazmos baltymų prisijungė maždaug 60–75%. Pasiskirstymo tūris, esant pastoviai būsenai (V
ss),buvo nustatytas po suleidimo į veną ir buvo 31,7 l/kg. Avies organizme, suleidus į raumenį
tulatromicino, biologinis prieinamumas buvo 100%.
20 ml, 50 ml, 100 ml ir 250 ml I tipo bespalviai stikliniai buteliukai, užkimšti chlorobutilo guminiais
kamšteliais ir aliumininiais gaubteliais, tiekiami kartoninėse dėžutėse. Po vieną buteliuką dėžutėje.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Norint gauti informacijos apie šį veterinarinį vaistą, reikia susisiekti su registruotoju.
HUVECIN 100mg/ml 100ml (Huvepharma)
INFORMACINIS LAPELIS:
Huvecin, 100 mg/ml, injekcinis tirpalas galvijams, kiaulėms ir avims
1. REGISTRUOTOJO IR UŽ VAISTO SERIJOS IŠLEIDIMĄ EEE ŠALYSE ATSAKINGO
GAMINTOJO, JEI JIE SKIRTINGI, PAVADINIMAS IR ADRESAS
Registruotojas
Huvepharma NV
Uitbreidingstraat 80
2600 Antwerpen
Belgija
Gamintojas, atsakingas už vaisto serijos išleidimą
Biovet JSC
39 Petar Rakov Str
4550 Peshtera
Bulgarija
2. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS
Huvecin, 100 mg/ml, injekcinis tirpalas galvijams, kiaulėms ir avims
Tulatromicinas
3. VEIKLIOJI (-IOSIOS) IR KITOS MEDŽIAGOS
1 ml tirpalo yra:
veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų):
tulatromicino 100 mg;
pagalbinės (-ių) medžiagos (-ų):
monotioglicerolio 5 mg.
Skaidrus bespalvis tirpalas, be matomų dalelių.
4. INDIKACIJA (-OS)
Galvijai
Gydyti ir metafilaktikai nuo galvijų kvėpavimo takų ligų (BRD), sukeltų
Mannheimia haemolytica,Pasteurella multocida, Histophilus somni
ir Mycoplasma bovis, jautrių tulatromicinui. Prieš naudojantveterinarinį vaistą reikia patvirtinti grupėje esančią ligą.
Gydyti nuo infekcinio galvijų keratokonjunktyvito (IGK), sukelto
Moraxella bovis, jautraustulatromicinui.
Kiaulės
Gydyti ir metafilaktikai nuo kiaulių kvėpavimo takų ligų (SRD), sukeltų
Actinobacilluspleuropneumoniae
, Pasteurella multocida, Mycoplasma hyopneumoniae, Haemophilus parasuis irBordetella bronchiseptica
, jautrių tulatromicinui. Prieš naudojant veterinarinį vaistą reikia patvirtintigrupėje esančią ligą. Šį veterinarinį vaistą naudoti tik tada, jei numatoma, kad kiaulės susirgs per 2–3
dienas.
Avys
Gydyti ankstyvųjų stadijų infekcinį pododermatitą (nagų puvinį), sukeltą virulentiško
Dichelobacternodosus
, kuriam reikia sisteminio gydymo.25
5. KONTRAINDIKACIJOS
Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui makrolidų grupės antibiotikams arba bet kuriai iš
pagalbinių medžiagų.
6. NEPALANKIOS REAKCIJOS
Po oda skiriamas veterinarinis vaistas galvijams labai dažnai sukelia trumpalaikį skausmą ir patinimą
injekcijos vietoje, kuris gali tęstis iki 30 dienų. Po injekcijos į raumenį šios nepageidaujamos reakcijos
kiaulėms ir avims nepastebėtos. Patomorfologinės reakcijos injekcijos vietoje (įskaitant grįžtamuosius
kongestijos pakitimus, edemą, fibrozę ir kraujavimą) labai dažnos maždaug 30 dienų po injekcijos
galvijams ir kiaulėms.
Avys po injekcijos į raumenį labai dažnai patiria diskomfortą (purto galvą, trina injekcijos vietą,
atsitraukia). Šie požymiai išnyksta per kelias minutes.
Nepalankių reakcijų dažnumas nustatytas vadovaujantis tokia konvencija:
- – labai dažna (nepalanki (-ios) reakcija (-os) pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 gydytų gyvūnų),
- – dažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 100 gydytų gyvūnų),
- – nedažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 1 000 gydytų gyvūnų),
- – reta (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 10 000 gydytų gyvūnų),
- – labai reta (mažiau nei 1 iš 10 000 gydytų gyvūnų, skaičiuojant ir atskirus pranešimus)
.Pastebėjus bet kokį šalutinį poveikį, net ir nepaminėtą šiame informaciniame lapelyje, arba manant,
kad vaistas neveikė, būtina informuoti veterinarijos gydytoją.
Taip pat galima pranešti naudojantis nacionaline pranešimo sistema (informacija apie nacionalinę
sistemą)
7. PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIS (-YS)
Galvijai, kiaulės ir avys.
8. DOZĖS, NAUDOJIMO BŪDAS (-AI) IR METODAS KIEKVIENAI RŪŠIAI
Galvijai
Naudojimas po oda.
2,5 mg tulatromicino 1 kg kūno svorio (atitinka 1 ml 40 kg kūno svorio) injekcija po oda.
Vienkartinė injekcija po oda. Jei gydomi daugiau nei 300 kg sveriantys galvijai, padalinkite dozes, kad
į vieną vietą būtų suleista ne daugiau nei 7,5 ml.
Kiaulės
Švirkšti į raumenis.
2,5 mg tulatromicino 1 kg kūno svorio (atitinka 1 ml 40 kg kūno svorio) injekcija po oda.
Vienkartinė injekcija į kaklo raumenį. Jei gydomos daugiau nei 80 kg sveriančios kiaulės, padalinkite
dozes, kad į vieną vietą būtų suleista ne daugiau nei 2 ml.
Avys
Švirkšti į raumenis.
2,5 mg tulatromicino 1 kg kūno svorio (atitinka 1 ml 40 kg kūno svorio) injekcija po oda. Vienkartinė
injekcija į kaklo raumenį.
26
9. NUORODOS DĖL TINKAMO NAUDOJIMO
Sergant bet kokia kvėpavimo takų liga, gyvulius rekomenduojama gydyti ankstyvose ligos stadijose ir
įvertinti reakciją į gydymą per 48 valandas po injekcijos. Jei klinikiniai kvėpavimo takų ligos požymiai
išlieka ar sustiprėja, arba jei atsinaujina, gydymą reikia pakeisti kitu antibiotiku ir tęsti tol, kol
klinikiniai požymiai išnyks.
Siekiant užtikrinti tinkamą dozavimą ir išvengti perdozavimo, būtina nustatyti kaip įmanoma tikslesnį
kūno svorį. Dangtelį galima saugiai pradurti 15 kartų. Kad būtų galima išvengti per dažno kamštelių
atidarymo, reikia naudoti tinkamą dozavimo prietaisą.
10. IŠLAUKA
Skerdienai ir subproduktams:
Galvijai: 22 paros.
Kiaulės: 13 parų.
Avys: 16 parų.
Neregistruotas naudoti patelėms, kurių pienas skirtas žmonių maistui.
Negalima naudoti vaikingoms patelėms, kurių pienas bus naudojamas žmonių maistui, 2 mėnesius iki
numatyto atsivedimo.
11. SPECIALIEJI LAIKYMO NURODYMAI
Saugoti nuo vaikų.
Šiam veterinariniam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Šio veterinarinio vaisto negalima naudoti pasibaigus tinkamumo laikui, nurodytam ant etiketės po
EXP. Vaistas tinkamas naudoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius talpyklę, – 28 paros.
12. SPECIALIEJI ĮSPĖJIMAI
Specialieji įspėjimai, naudojant atskirų rūšių paskirties gyvūnams
Atsiranda kryžminis atsparumas su kitais makrolidais. Negalima skirti kartu su panašaus veikimo
antimikrobiniais vaistais, tokiais kaip kiti makrolidai ar linkozamidai.
Avys:
Antimikrobinio nagų puvinio gydymo veiksmingumą gali sumažinti kiti veiksniai, pavyzdžiui, drėgnos
aplinkos sąlygos, taip pat netinkamas ūkio valdymas. Todėl nagų puvinį reikėtų gydyti kartu su kitomis
bandos priežiūros priemonėmis, pavyzdžiui, užtikrinti sausą aplinką.
Lengvas nagų puvinio gydymas antibiotikais nelaikomas tinkamu. Tulatromicinas turi ribotą poveikį
gydant avis su keliais sunkiais klinikiniais požymiais arba chronišku nagų puviniu, todėl turi būti
naudojamas tik ankstyvoje nagų puvinio stadijoje.
Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams
Veterinarinį vaistą reikia naudoti remiantis iš gyvūnų išskirtų bakterijų jautrumo tyrimais. Jei testų
atlikti neįmanoma, gydymas turi būti grindžiamas vietos (regiono ar fermos) epidemiologine
informacija apie tikslinių bakterijų jautrumą.
Naudojant vaistą reikia atsižvelgti į oficialius šalies ar regiono antimikrobinių medžiagų naudojimo
nurodymus.
Jei vaistas naudojamas neatsižvelgiant į šiame veterinarinio vaisto apraše pateiktus nurodymus, gali
padaugėti bakterijų, atsparių tulatromicinui, ir sumažėti gydymo kitais mikrolidais, linkozamidais ir B
grupės streptograminais veiksmingumas dėl galimo kryžminio atsparumo.
27
Pasireiškus padidėjusio jautrumo reakcijai, reikia nedelsiant paskirti atitinkamą gydymą.
Specialiosios atsargumo priemonės asmenims, naudojantiems vaistą gyvūnams
Tulatromicinas dirgina akis. Jei netyčia patektų į akis, nedelsiant išplauti švariu vandeniu.
Tulatromicino patekus ant odos, gali pasireikšti jautrumas, dėl kurio gali atsirasti, pvz., odos
paraudimas (eritema) ir (arba) dermatitas. Atsitiktinai išliejus ant odos, odą reikia nedelsiant nuplauti
muilu ir vandeniu.
Po naudojimo plauti rankas.
Atsitiktinai įsišvirkštus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir jam parodyti informacinį lapelį arba
etiketę.
Jei įtariama padidėjusio jautrumo reakcija po atsitiktinio poveikio (atpažįstama pagal, pvz., niežėjimą,
pasunkėjusį kvėpavimą, dilgėlinę, veido patinimą, pykinimą, vėmimą), reikia paskirti atitinkamą
gydymą. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šio veterinarinio vaisto informacinį lapelį ar
etiketę.
Vaikingumas ir laktacija
Atlikus laboratorinius tyrimus su žiurkėmis ir triušiais, negauta jokių įrodymų apie teratogeninį,
fetotoksinį ar maternotoksinį poveikį. Veterinarinio vaisto saugumas vaikingumo ir laktacijos metu
nenustatytas. Naudoti tik atsakingam veterinarijos gydytojui įvertinus naudą ir riziką.
Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos
Nežinoma.
Perdozavimas (simptomai, pirmosios pagalbos priemonės, priešnuodžiai)
Jei tris, penkis arba dešimt kartų buvo viršyta galvijams rekomenduojama dozė, buvo pastebėti laikini
diskomforto injekcijos vietoje požymiai, įskaitant neramumą, galvos purtymą, žemės kasimą
kanopomis ir trumpalaikį nenorą ėsti. Galvijams, kurie gavo 5–6 kartus didesnę nei rekomenduojama
dozę, pastebėta lengva miokardo degeneracija.
Paršeliams, sveriantiems maždaug 10 kg, skyrus tris ar penkis kartus didesnę terapinę dozę, buvo
pastebėtas laikinas požymis, susijęs su diskomfortu injekcijos vietoje, įskaitant gausų kriuksėjimą ir
neramumą. Kai injekcijai buvo naudojama koja, taip pat buvo pastebėtas šlubumas.
Jei tris arba penkis kartus buvo viršyta ėriukams (apie 6 sav. amžiaus) rekomenduojama dozė, buvo
pastebėti laikini diskomforto injekcijos vietoje požymiai, įskaitant ėjimą atbulomis, galvos purtymą,
injekcijos vietos trynimą, atsigulimą ir atsikėlimą, mekenimą.
Nesuderinamumai
Nesant suderinamumo tyrimų, šio veterinarinio vaisto negalima maišyti su kitais veterinariniais
vaistais.
13. SPECIALIOSIOS NESUNAUDOTO VETERINARINIO VAISTO AR ATLIEKŲ
NAIKINIMO NUOSTATOS, JEI BŪTINA
Veterinarijos gydytojas gali patarti, ką daryti su nereikalingais vaistais. Tai turėtų padėti saugoti
aplinką. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją
14. INFORMACINIO LAPELIO PASKUTINIO PATVIRTINIMO DATA
2023-01-04
28
15. KITA INFORMACIJA
Tulatromicinas yra pusiau sintetinė makrolidų antimikrobinė medžiaga, susidariusi kaip fermentacijos
produktas. Jis skiriasi nuo daugelio kitų makrolidų tuo, kad turi ilgą veikimo laiką, kurį iš dalies lemia
trys jo aminų grupės; todėl jis buvo įtrauktas į triamilido cheminį poklasį.
Makrolidai yra bakteriostatinį poveikį turintys antibiotikai, kurie slopina būtiną baltymų biosintezę, nes
selektyviai prisijungia prie bakterijų ribosomų RNR. Jie veikia skatindami peptidil-tRNR atsiskyrimą
nuo ribosomos translokacijos proceso metu.
Tulatromicinas
in vitro kovoja su Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida, Histophilus somni,Mycoplasma bovis
ir Actinobacillus pleuropneumoniae, Pasteurella multocida, Mycoplasmahyopneumonia, Haemophilus parasuis
bei Bordetella bronchiseptica bakteriniais patogenais,dažniausiai susijusiais atitinkamai su galvijų ir kiaulių kvėpavimo takų ligomis. Kai kuriems
Histophilus somni
ir Actinobacillus pleuropneumoniae izoliatams buvo nustatyta padidėjusi minimalislopinamoji koncentracija (MIC). Įrodytas
in vitro aktyvumas kovojant su Dichelobacter nodosus (vir),bakteriniu patogenu, dažniausiai susijusiu su avių infekciniu pododermatitu (nagų puviniu).
Taip pat įrodytas
in vitro aktyvumas kovojant su Moraxella bovis, bakteriniu patogenu, dažniausiaisusijusiu su infekciniu galvijų keratokonjunktyvitu (IGK).
Klinikinių ir laboratorinių standartų institutas CLSI nustatė tulatromicino veikimo prieš galvijų
kvėpavimo takų kilmės
M. haemolytica, P. multocida ir H. somni ir kiaulių kvėpavimo takų kilmės P.multocida
ir B. bronchiseptica klinikines ribines koncentracijas kaip ≤16 μg/ml (jautrumas) ir≥4 μg/ml (atsparumas). Kiauliųkvėavimo takųkilmė
A. pleuropneumoniae jautrumo ribinėkoncentracija yra ≤64 μg/ml. CLSI taip pat paskelbėklinikines ribines tulatromicino koncentracijas,
pagrįtas disko difuzijos metodu (CLSI dokumentas VET08, 4-as leid., 2018 m.).
H. parasuisklinikinės ribinės koncentracijos nenustatytos. Nei EUCAST, nei CLSI nesukūrė standartinių
antibakterinių medžiagų, veikiančių prieš veterinarines mikoplazmų rūšis, tyrimo metodų, todėl nebuvo
nustatyti jokie aiškinimo kriterijai.
Atsparumas makrolidams gali išsivystyti dėl genų, koduojančių ribosominę RNR (rRNR) ar kai
kuriuos ribosomų baltymus, mutacijų; dėl 23S rRNR fermento modifikacijos (metilinimo) tikslinėje
vietoje, kuri paprastai sukelia kryžminį atsparumą linkozamidams ir B grupės streptograminams
(MLSB atsparumas); dėl fermentų inaktyvacijos; dėl makrolidų ištekėjimo. MLSB atsparumas gali būti
kompleksinis arba indukuojamas. Atsparumas gali būti užkoduotas chromosomomis arba plazmidėmis
ir gali būti perduodamas, jei susijęs su transposonais, plazmidėmis, integraciniais ir jungiamaisiais
elementais. Be to,
Mycoplasma genominį plastiškumą sustiprina horizontalus didelių chromosomųfragmentų perkėlimas.
Be antimikrobinių savybių, atliekant eksperimentinius tyrimus pastebėta, kad tulatromicinas turi
imunitetą moduliuojančių ir priešuždegiminių savybių. Galvijų ir kiaulių polimorfonuklearinėse
ląstelėse (PMN; neutrofilai) tulatromicinas skatina apoptozę (užprogramuotą ląstelių žūtį) ir makrofagų
apoptozinių ląstelių pasišalinimą. Jis sumažina priešuždegiminių mediatorių leukotrienų B4 ir CXCL-8
gamybą ir skatina priešuždegiminio mažėjimą skatinančio lipido lipoksino A4 gamybą.
Galvijams skiriant vienkartinę po oda įšvirkščiamą 2,5 mg 1 kg kūno svorio dozę, farmakokinetinis
tulatromicino profilis pasižymėjo greita ir ekstensyvia absorbcija, po to – dideliu pasiskirstymu ir lėtu
pašalinimu. Maksimali koncentracija (C
max) plazmoje buvo maždaug 0,5 μg/ml; ji buvo pasiektapraėus mažaug 30 minučųpo dozė sunaudojimo (T
max). Tulatromicino koncentracija plaučiųhomogenate buvo žymiai didesnė nei plazmoje. Yra tvirtų įrodymų, kad tulatromicinas labai kaupiasi
neutrofiluose ir alveoliniuose makrofaguose. Tačiau
in vivo tulatromicino koncentracija plaučiųinfekcijos vietoje nėra žinoma. Po didžiausios koncentracijos lėtai mažėjo sisteminė ekspozicija, jos
pusinės eliminacijos laikas (t
1/2) plazmoje buvo 90 valandų. Prie plazmos baltymų prisijungė nedaug,maždaug 40%. Pasiskirstymo tūris, esant pastoviai būsenai (V
ss), buvo nustatytas po suleidimo į veną irbuvo 11 l/kg. Suleidus po oda tulatromicino biologinis prieinamumas buvo maždaug 90%.
Kiaulėms skiriant vienkartinę į raumenį įšvirkščiamą 2,5 mg 1 kg kūno svorio dozę, farmakokinetinis
tulatromicino profilis pasižymėjo greita ir ekstensyvia absorbcija, po to – dideliu pasiskirstymu ir lėtu
29
pašalinimu. Maksimali koncentracija (C
max) plazmoje buvo maždaug 0,6 μg/ml; ji buvo pasiektapraėus mažaug 30 minučųpo dozė sunaudojimo (T
max).Tulatromicino koncentracija plaučių homogenate buvo žymiai didesnė nei plazmoje. Yra tvirtų
įrodymų, kad tulatromicinas labai kaupiasi neutrofiluose ir alveoliniuose makrofaguose. Tačiau
in vivotulatromicino koncentracija plaučių infekcijos vietoje nėra žinoma. Po didžiausios koncentracijos lėtai
mažėjo sisteminė ekspozicija, jos pusinės eliminacijos laikas (t
1/2) plazmoje buvo maždaug 91 valanda.Prie plazmos baltymų prisijungė nedaug, maždaug 40%. Pasiskirstymo tūris, esant pastoviai būsenai
(V
ss), buvo nustatytas po suleidimo į veną ir buvo 13,2 l/kg. Suleidus į raumenį tulatromicinobiologinis prieinamumas buvo maždaug 88%.
Avies organizme, skiriant vienkartinę 2,5 mg vienam kg kūno svorio dozę į raumenį, farmakokinetinis
tulatromicino profilis pasiekė didžiausią 1,19 μg/ml koncentracijąplazmoje (C
max) maždaug per15 minučių (T
max) po dozės panaudojimo; pusinės eliminacijos laikas (t1/2) buvo 69,7 valandos.Prie plazmos baltymų prisijungė maždaug 60–75%. Pasiskirstymo tūris, esant pastoviai būsenai (V
ss),buvo nustatytas po suleidimo į veną ir buvo 31,7 l/kg. Avies organizme, suleidus į raumenį
tulatromicino, biologinis prieinamumas buvo 100%.
20 ml, 50 ml, 100 ml ir 250 ml I tipo bespalviai stikliniai buteliukai, užkimšti chlorobutilo guminiais
kamšteliais ir aliumininiais gaubteliais, tiekiami kartoninėse dėžutėse. Po vieną buteliuką dėžutėje.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Norint gauti informacijos apie šį veterinarinį vaistą, reikia susisiekti su registruotoju.