INFORMACINIS LAPELIS

Prinocate 40 mg/10 mg, užlašinamasis tirpalas mažiems šunims

1.            REGISTRUOTOJO IR UŽ VAISTO SERIJOS IŠLEIDIMĄ EEE ŠALYSE ATSAKINGO GAMINTOJO, JEI JIE SKIRTINGI, PAVADINIMAS IR ADRESAS

Registruotojas ir gamintojas, atsakingas už vaisto serijos išleidimą KRKA, d.d., Novo mesto, Šmarješka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovėnija

2.             VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS

Prinocate 40 mg/10 mg, užlašinamasis tirpalas mažiems šunims Imidaklopridas/Moksidektinas

3.             VEIKLIOJI (-IOSIOS) IR KITOS MEDŽIAGOS

Kiekvienoje pipetėje yra:

veikliųjų medžiagų, pagalbinių medžiagų:

Skaidrus, šiek tiek gelsvas, geltonas ar rusvai geltonas tirpalas.

4.             INDIKACIJA (-OS)

Šunims, esant mišrioms parazitinėms infekcijoms ar jų rizikai:

gydyti ir profilaktiškai nuo užsikrėtimo blusomis (Ctenocephalides felis); gydyti nuo plaukagraužių (Trichodectes canis);

gydyti nuo užsikrėtimo ausų erkėmis (Otodectes cynotis), odos niežų (sukeltų Sarcoptes scabiei var.

canis), d;

profilaktiškai nuo širdies kirmėlių ligos (Dirofilaria immitis L3 ir L4 lervų);  gydyti nuo cirkuliuojančių mikrofiliarijų (Dirofilaria immitis);

gydyti nuo odos dirofiliariozės (suaugusių Dirofilaria repens);  profilaktiškai nuo odos dirofiliariozės (Dirofilaria repens L3 lervų);  sumažinti cirkuliuojančių mikrofiliarijų (Dirofilaria repens) skaičių);

profilaktiškai nuo angiostrongiliozės (Angiostrongylus vasorum L4 lervų ir nesubrendusių suaugėlių);

gydyti nuo Angiostrongylus vasorum bei Crenosoma vulpis; profilaktiškai nuo spirocerkozės (Spirocerca lupi);

gydyti nuo Eucoleus (syn. Capillaria) boehmi (suaugusių);    gydyti nuo akių kirmėlių Thelazia callipaeda (suaugusių);

gydyti nuo skrandžio ir žarnyno nematodų (L4 lervų. nesubrendusių ir suaugusių Toxocara canis, Ancylostoma caninum ir Unicaria stenocephala, suaugusių Toxascaris leonina ir Trichuris vulpis )

sukeltų infekcijų.

Vaistas gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė gydant blusų sukeltą alerginį dermatitą (BAD).

5.             KONTRAINDIKACIJOS

Negalima naudoti šuniukams iki 7 savaičių amžiaus.

Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui veikliosioms medžiagoms ar bet kuriai iš pagalbinių medžiagų.

Negalima naudoti šunims, kuriems diagnozuota 4 klasės širdies kirmėlių liga, nes vaisto saugumas nebuvo įvertintas šioje šunų grupėje.

Katėms reikia naudoti atitinkamą veterinarinį vaistą (0,4 ml arba 0,8 ml), kuriame yra 100 mg/ml imidakloprido ir 10 mg/ml moksidektino.

Šeškams: negalima naudoti veterinarinio vaisto, skirto šunims. Naudoti tik vaistą mažoms katėms ir šeškams (0,4 ml).

Negalima naudoti kanarėlėms.

6.             NEPALANKIOS REAKCIJOS

Vaisto naudojimas šunims gali sukelti laikiną niežulį. Retais atvejais gali riebaluotis kailis, parausti oda, gyvūnas gali pradėti vemti. Šie požymiai išnyksta be papildomo gydymo. Vaistas retai gali sukelti vietines padidėjusio jautrumo reakcijas. Jei gydytas gyvūnas nulaižo užlašinimo vietą, labai retai gali būti pastebėti neurologiniai požymiai (dauguma jų laikini), tokie kaip ataksija, bendrasis drebulys, akių požymiai (išsiplėtę vyzdžiai, silpnas vyzdžio refleksas, nistagmas), nenormalus kvėpavimas, seilėjimasis ir vėmimas.

Vaistas yra kartus. Jei gyvūnas iš karto po naudojimo nulaižo užlašinimo vietą, gali atsirasti seilėtekis. Tai nėra apsinuodijimo požymis, jis išnyksta po kelių minučių be papildomo gydymo. Tinkamai naudojant vaistą, užlašinimo vietos rečiau nulaižomos.

Naudojant vaistą, retais atvejais aplikacijos vietoje gali atsirasti pojūčių, dėl kurių pasireiškia laikinių elgesio pokyčiai, tokie kaip mieguistumas, susijaudinimas ir apetito sutrikimas.

Naudojimo sąlygomis atliktu tyrimu nustatyta, kad šunims, kurie turi širdies kirmėlių ir kuriems yra mikrofiliaremija, gali atsirasti sunkūs kvėpavimo sutrikimai (kosulys, padažnėjęs kvėpavimas, dusulys), reikalaujantys skubaus veterinarinio gydymo. Tyrimų metu šios reakcijos buvo dažnos (pasireiškė 2 iš 106 gydytų šunų). Virškinamojo trakto sutrikimai (vėmimas, viduriavimas, apetito nebuvimas) ir letargija taip pat yra dažnos nepalankios reakcijos, pasireiškiančios tokiems šunims po gydymo.

Atsitiktinai prarijus, veterinarijos gydytojas turi skirti simptominį gydymą. Specifinis priešnuodis nežinomas. Gali būti naudinga skirti aktyvintąją anglį.

Nepalankių reakcijų dažnumas nustatytas vadovaujantis tokia konvencija:

-  labai dažna (nepalankios reakcijos pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 gydytų gyvūnų),

-  dažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 100 gydytų gyvūnų),

-  nedažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 1 000 gydytų gyvūnų),

-  reta (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 10 000 gydytų gyvūnų),

-  labai reta (mažiau nei 1 iš 10 000 gydytų gyvūnų, skaičiuojant ir atskirus pranešimus).>

Pastebėjus bet kokį šalutinį poveikį, net ir nepaminėtą šiame informaciniame lapelyje, arba manant, kad vaistas neveikė, būtina informuoti veterinarijos gydytoją.

7.             PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIS (-YS)

Šunys.

8.             DOZĖS, NAUDOJIMO BŪDAS (-AI) IR METODAS KIEKVIENAI RŪŠIAI

Tik išoriniam naudojimui (užlašinti). Lašinti ant odos tarp menčių.

Dozavimo schema

Rekomenduojama minimali dozė yra 10 mg/kg kūno svorio imidakloprido ir 2,5 mg/kg kūno svorio moksidektino, atitinkanti 0,1 ml/kg kūno svorio veterinarinio vaisto.

Gydymo schema turi būti paremta individualia veterinarijos gydytojo diagnoze ir vietine epidemiologine situacija.

Dozuojama vadovaujantis toliau pateikiama lentele.

Gydymas ir profilaktiškai nuo blusų (Ctenocephalides felis)

Vienas gydymas apsaugo nuo užsikrėtimo blusomis 4 sav. Pradėjus taikyti gydymą, aplinkoje esančios lėliukės gali išgyventi 6 sav. ar ilgiau, priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl gali tekti derinti gydymą šiuo veterinariniu vaistu ir aplinkos apdorojimą, norint nutraukti blusų vystymosi ciklą aplinkoje. Taip galima greičiau sumažinti blusų populiaciją namuose. Kaip papildomą priemonę, gydant nuo blusų sukelto alerginio dermatito, vaistą reikia naudoti kas mėnesį.

Gydymas užsikrėtus plaukagraužiais (Trichodectes canis)

Reikia naudoti vieną vaisto dozę. Praėjus 30 d. po gydymo rekomenduojama, kad gyvūną apžiūrėtų veterinarijos gydytojas, nes kai kuriuos gyvūnus gali tekti gydyti pakartotinai.

Gydymas užsikrėtus ausų erkėmis (Otodectes cynotis)

Reikia naudoti vieną vaisto dozę. Kiekvieną kartą gydant rekomenduojama švelniai pašalinti išoriniame ausies kanale susikaupusius nešvarumus. Praėjus 30 d. po gydymo rekomenduojama, kad gyvūną apžiūrėtų veterinarijos gydytojas, nes kai kuriuos gyvūnus gali tekti gydyti pakartotinai.

Negalima lašinti tiesiai į ausies kanalą.

Gydymas nuo odos niežų (sukeltų Sarcoptes scabiei var. canis)

Reikia naudoti du kartus kas 4 sav. po vieną vaisto dozę.

Profilaktiškai nuo širdies kirmėlių ligos (D. immitis)  ir odos dirofiliariozės (odos kimėlių) (D. repens)

Šunys, gyvenantys endeminėse širdies kirmėlių atžvilgiu srityse ar kurie buvo tokiose srityse, gali būti užsikrėtę suaugusiomis širdies kirmėlėmis. Todėl prieš gydant šiuo veterinariniu vaistu, reikia atsižvelgti į patarimus, pateiktus punkte „Specialieji įspėjimai“.

Širdies kirmėlių ligos ir odos dirofiliariozės profilaktikai vaistą reikia naudoti reguliariai kas mėnesį tuo metų laiku, kai yra uodų (tarpinių šeimininkų, kurie nešioja ir perduoda D. immitis ir D. trepens lervas). Vaistas gali būti naudojamas ištisus metus ar likus ne mažiau kaip 1 mėn. iki numanomo pirmojo uodų pasirodymo. Gydyti būtina reguliariai kas mėnesį, kol praeis 1 mėn. nuo paskutinio kontakto su uodais. Nustatant gydymo tvarką, rekomenduojama pasirinkti tą pačią kiekvieno mėnesio dieną ar datą. Prevencinėje širdies kirmėlių programoje pakeičiant kitą nuo širdies kirmėlių apsaugantį vaistą, pirmasis gydymas šiuo veterinariniu vaistu turi būti paskirtas praėjus 1 mėn. nuo ankstesnio

vaisto paskutinės dozės paskyrimo. Ne endeminėse srityse neturėtų būti šunų užsikrėtimo širdies kirmėlėmis pavojaus, todėl galima gydyti nesilaikant specialiųjų atsargumo priemonių.

Gydymas nuo mikrofiliarijų (D. immitis)

Veterinarinį vaistą reikia naudoti kas mėnesį du mėnesius iš eilės.

Gydymas nuo odos dirofiliariozės (odos kimėlių) (suaugusių Dirofilaria repens)

Veterinarinį vaistą reikia naudoti kas mėnesį šešis mėnesius iš eilės.

Mikrofiliarijų (odos kirmėlių) (D. repens) skaičiaus sumažinimas

Veterinarinį vaistą reikia naudoti kas mėnesį 4 mėnesius iš eilės.

Gydymas ir profilaktiškai nuo Angiostrongylus vasorum

Reikia naudoti vieną vaisto dozę. Praėjus 30 d. po gydymo rekomenduojama, kad gyvūną apžiūrėtų veterinarijos gydytojas, nes kai kuriuos gyvūnus gali tekti gydyti pakartotinai. Endeminėse srityse lašinimas kas mėnesį apsaugos nuo angiostrongiliozės ir Angiostrongylus vasorum infekcijos.

Gydymas nuo Crenosoma vulpis

Reikia naudoti vieną vaisto dozę.

Profilaktiškai nuo spirocerkozės (Spirocerca lupi)

Veterinarinį vaistą reikia naudoti kas mėnesį.

Gydymas nuo Eucoleus (syn. Capillaria) boehmi (suaugusių)

Veterinarinį vaistą reikia naudoti kas mėnesį 2 mėnesius iš eilės. Siekiant išvengti galimo pakartotinio užsikrėtimo, tarp dviejų gydymų patartina saugoti, kad šunys neėstų savo išmatų.

Gydymas nuo akių kirmėlių Thelazia callipaeda (suaugusių)

Reikia naudoti vieną veterinarinio vaisto dozę.

Gydymas nuo apvaliųjų kirmėlių (Toxocara canis, Ancylostoma caninum, Uncinaria stenocephala, Toxascaris leonina ir Trichuris vulpis).

Endeminėse širdies kirmėlių atžvilgiu srityse, gydymas kas mėnesį gali pastebimai sumažinti pavojų

pakartotinai užsikrėsti atitinkamomis apvaliosiomis kirmėlėmis. Neendeminėse širdies kirmėlių atžvilgiu srityse vaistą galima naudoti kaip dalinę sezoninės prevencinės programos nuo blusų ir virškinimo trakto nematodų priemonę.

Tyrimais nustatyta, kad gydomi kas mėnesį šunys apsaugomi nuo Uncinaria stenocephala infekcijos.

9.             NUORODOS DĖL TINKAMO NAUDOJIMO

1.    Pipetę išimti iš pakuotės. Aplikatoriaus pipetę laikant vertikaliai, pasukti ir nuimti gaubtelį.

2.     Gaubtelį apsukti ir kitu galu užsukti ant pipetės. Gaubtelį paspausti ir pasukti, pažeidžiant sandarinimą, po to gaubtelį nuimti nuo pipetės.

Šunims, sveriantiems iki 25 kg:

3.       Stovinčiam šuniui reikia praskirti kailį tarp menčių, kad matytųsi oda. Veterinarinį vaistą galima lašinti tik ant nepažeistos odos. Pipetės galiuką reikia pridėti ant odos ir tvirtai keletą kartų paspaudus pipetę ištuštinti ją tiesiai ant odos.

Šunims, sveriantiems daugiau kaip 25 kg:

3. Lengviau lašinti ant stovinčio šuns. Visą pipetės turinį reikia užlašinti tolygiai ant 3 ar 4 vietų išilgai nugaros, nuo tarpumentės iki uodegos pagrindo. Kiekvienoje vietoje reikia praskirti kailį, kad matytųsi oda. Veterinarinį vaistą galima lašinti tik ant nepažeistos odos. Pipetės galiuką reikia pridėti ant odos ir tvirtai keletą kartų paspaudus pipetę išstumti dalį tirpalo tiesiai ant odos. Vienoje vietoje negalima lašinti per didelio kiekio tirpalo, nes jis gali nutekėti nuo gyvūnų šonų.

10.         IŠLAUKA

Netaikytina.

11.          SPECIALIEJI LAIKYMO NURODYMAI

Saugoti nuo vaikų.

Laikyti originalioje pakuotėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės. Šiam veterinariniam vaistui specialių laikymo temperatūros sąlygų nereikia.

Šio veterinarinio vaisto negalima naudoti pasibaigus tinkamumo laikui, nurodytam ant etiketės po

„Tinka iki“ arba „EXP“. Vaistas tinkamas naudoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

12.          SPECIALIEJI ĮSPĖJIMAI

Specialieji įspėjimai, naudojant atskirų rūšių paskirties gyvūnams

Trumpalaikis gyvūno sąlytis su vandeniu vieną ar du kartus tarp mėnesinių gydymų neturėtų reikšmingai sumažinti vaisto veiksmingumo. Vis dėlto dažnas gyvūno plovimas šampūnu ar nardinimas į vandenį po gydymo gali sumažinti vaisto veiksmingumą.

Parazitų atsparumas gali išsivystyti bet kuriai specifinei antihelmintinių vaistų klasei, jei tos klasės antihelmintiniai vaistai naudojami dažnai ir kartotinai. Dėl to, siekiant apriboti galimybę atsparumui paplisti, vaistą reikia naudoti remiantis kiekvieno individualaus atvejo įvertinimu ir vietine epidemiologine informacija apie esamą paskirties gyvūnų rūšių jautrumą.

Vaistą reikia naudoti remiantis patvirtinta mišrios infekcijos diagnoze (ar infekcijos rizika, kai taikoma profilaktika) tuo pačiu metu (taip pat žr. punktus „Indikacijos“ ir „Dozės, naudojimo būdas(-ai) ir metodas kiekvienai rūšiai“).

Veiksmingumas nuo suaugusių Dirofilaria repens naudojimo sąlygomis tirtas nebuvo. Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams

Gyvūnus, sveriančius mažiau kaip 1 kg, gydyti galima tik įvertinus naudą ir riziką.

Nėra pakankamai duomenų apie vaisto naudojimą ligotiems ir silpniems gyvūnams, todėl šiems gyvūnams jį galima naudoti tik įvertinus naudą ir riziką.

Būtina stengtis, kad pipetės turinys ar užlašinta dozė nepatektų į gydomo ir (arba) kito gyvūno akis ar burną. Negalima leisti ką tik gydytiems gyvūnams laižyti vienam kito. Kai vaistas lašinamas ant 3-4 atskirų vietų, ypatingai reikia prižiūrėti, kad gyvūnas nelaižytų lašinimo vietų (žr. punktą „Nuorodos dėl tinkamo naudojimo“).

Jei įmanoma, vaistą reikia naudoti tik ant nepažeistos odos.

Šiame vaiste yra moksidektino (makrociklinio laktono), todėl ypač apdairiai reikia naudoti (kaip aprašyta punkte „Nuorodos dėl tinkamo naudojimo“), koli ar senųjų anglų aviganių ir giminingų veislių šunims ar jų mišrūnams; svarbu, kad vaisto nepatektų į gydomo ar kito arti esančio gyvūno burną.

Vaisto neturi patekti į vandens telkinius, nes jis yra kenksmingas vandens organizmams: moksidektinas yra labai toksiškas vandens organizmams. Šunims negalima leisti plaukioti vandens telkiniuose 4 dienas po gydymo.

Vaisto saugumas nustatytas laboratoriniais tyrimais su šunimis, kuriems buvo nustatyta 1 ar 2 klasės širdies kirmėlių liga ir klinikiniu tyrimu su keletu šunų, sergančių 3 klasės širdies kirmėlių liga. Todėl vaisto naudojimas šunims su aiškiais ir sunkiais ligos simptomais turi būti paremtas gydančio veterinarijos gydytojo naudos ir rizikos įvertinimu.

Nors eksperimentiniais perdozavimo tyrimais nustatyta, kad vaistą galima saugiai naudoti šunims, užsikrėtusiems suaugusiomis širdies kirmėlėmis, tačiau jis neveikia suaugusių Dirofilaria immitis. Todėl rekomenduojama prieš pradedant gyvūnus gydyti vaistu, visus 6 mėn. amžiaus ar vyresnius šunis, gyvenančius endeminėse širdies kirmėlių atžvilgiu srityse, patikrinti, ar nėra užsikrėtę suaugusiomis širdies kirmėlėmis. Veterinarijos gydytojo nuožiūra užsikrėtusius šunis reikėtų gydyti suaugusius parazitus naikinančiu vaistu, norint pašalinti suaugusias širdies kirmėles. Imidakloprido ir moksidektino derinio naudojimo tą pačią dieną kartu su suaugusius parazitus naikinančiu vaistu saugumas netirtas.

Imidaklopridas yra nuodingas paukščiams, ypač kanarėlėms.

Specialiosios atsargumo priemonės asmenims, naudojantiems vaistą gyvūnams

Siekiant, kad vaikai nepaimtų pipečių, iki naudojimo pipetes reikia laikyti originalioje pakuotėje ir panaudotas pipetes nedelsiant išmesti.

Negalima praryti..Atsitiktinai prarijus, reikia nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją ir parodyti šio veterinarinio vaisto informacinį lapelį ar etiketę.

Žmonės, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas benzilo alkoholiui, imidaklopridui ar moksidektinui, šį veterinarinį vaistą turi naudoti apdairiai. Labai retais atvejais vaistas gali įjautrinti odą ar sukelti laikinas odos reakcijas (pvz., tirpimą, sudirginimą ar deginimo/dilgčiojimo pojūtį).

Labai retais atvejais jautriems gyvūnams vaistas gali sudirginti kvėpavimo takus. Vaisto atsitiktinai patekus į akis, jas nedelsiant reikia kruopščiai plauti vandeniu. Vengti, kad nepatektų ant odos, į akis ar burną.

Atsitiktinai patekus ant odos, nedelsiant reikia plauti muilu ir vandeniu. Po naudojimo reikia kruopščiai nusiplauti rankas.

Jei odos ar akių simptomai išlieka, reikia nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją ir parodyti šio veterinarinio vaisto informacinį lapelį ar etiketę.

Naudojimo metu negalima valgyti, gerti ar rūkyti.

Negalima liesti gydyto gyvūno (ypač vaikams) tol, kol neišdžiūvo vaisto užlašinimo vieta. Todėl rekomenduojama vaistą šuniui užlašinti vakare. Neleisti neseniai gydytiems gyvūnams miegoti su šeimininkais vienoje lovoje, o ypač su vaikais.

Vaisto tirpiklis gali dažyti ar sugadinti tam tikras medžiagas, pvz., odą, tekstilę, plastikines medžiagas ir apdirbtus paviršius. Leisti užlašintai vietai išdžiūti prieš sąlytį su tokiomis medžiagomis.

Vaisto neturi patekti į vandens telkinius, nes jis yra kenksmingas vandens organizmams: moksidektinas yra labai toksiškas vandens organizmams. Šunims negalima leisti plaukioti vandens telkiniuose 4 dienas po gydymo.

Vaikingumas ir laktacija

Veterinarinio vaisto saugumas vaikingumo ir laktacijos metu nenustatytas.

Laboratoriniais imidakloprido arba moksidektino tyrimais su žiurkėmis ir triušiais nenustatytas teratogeninis, fetotoksinis ar toksinis patelei poveikis.

Naudoti tik atsakingam veterinarijos gydytojui įvertinus naudą ir riziką. Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos

Gydymo šiuo vaistu metu, negalima naudoti jokių kitų antiparazitinių makrociklinių laktonų. Sąveikos tarp imidakloprido ir moksidektino derinio bei įprastai naudojamų veterinarinių vaistų bei medicininių ar chirurginių procedūrų nenustatyta.

Perdozavimas (simptomai, pirmosios pagalbos priemonės, priešnuodžiai)

Iki 10 kartų didesnės rekomenduojamos imidakloprido ir moksidektino derinio dozės suaugusių šunų buvo toleruojamos be jokio akivaizdaus nepalankaus poveikio ar klinikinių požymių. Dozė, penkis kartus didesnė už rekomenduojamą minimalią, buvo naudojama kas savaitę 17 sav. iš eilės vyresniems nei 6 mėn. šunims ir buvo toleruojama be jokio akivaizdaus nepalankaus poveikio ar nepageidaujamų klinikinių požymių.

Imidaklorido ir moksidektino derinį naudojus šuniukams iki 5 kartų didesne nei rekomenduojama doze, kas 2 savaites 6 kartus, nebuvo pastebėta sunkaus šalutinio poveikio. Buvo pastebėtas laikinas vyzdžio išsiplėtimas, seilėjimasis ir vėmimas bei kvėpavimo pagreitėjimas.

Atsitiktinai prarijus ar perdozavus, labai retai gali pasireikšti neurologiniai požymiai (dauguma jų būna laikini): ataksija, bendrasis drebulys, akių požymiai (išsiplėtę vyzdžiai, silpnas vyzdžio refleksas, nistagmas), nenormalus kvėpavimas, seilėjimasis ir vėmimas.

Ivermektinui jautrūs koli veislės šunys toleravo iki 5 kartų didesnę nei rekomenduojama naudojamą kas mėnesį dozę be jokio neigiamo poveikio, o saugumas, ivermektinui jautriems koli veislės šunims vaistą naudojant kas savaitę, nebuvo tirtas. Sugirdžius 40 % vienkartinės dozės, buvo stebimi sunkūs neurologiniai požymiai. Sugirdžius 10 % rekomenduojamos dozės, nepalankaus poveikio nepastebėta. Šunys, užsikrėtę suaugusiomis širdies kirmėlėmis, toleravo iki 5 kartų didesnę nei rekomenduojama dozę kas 2 sav. 3 kartus be jokio nepalankaus poveikio. Atsitiktinai prarijus, reikia skirti simptominį gydymą. Specifinis priešnuodis nežinomas. Gali būti naudinga skirti aktyvintąją anglį.