INFORMACINIS LAPELIS
Cardalis 5 mg/40 mg, kramtomosios tabletės šunims
1. REGISTRUOTOJO IR UŽ VAISTO SERIJOS IŠLEIDIMĄ EEE ŠALYSE ATSAKINGO GAMINTOJO, JEI JIE SKIRTINGI, PAVADINIMAS IR ADRESAS
Registruotojas
Ceva Santé Animale 10, av. de la Ballastière 33500 Libourne PRANCŪZIJA
Gamintojai, atsakingi už vaisto serijos išleidimą Ceva Santé Animale
Z.I. Très le Bois 22600 Loudéac PRANCŪZIJA
Catalent Germany Schorndorf GmbH Steinbeisstrasse 2
73614 Schorndorf VOKIETIJA
2. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS
Cardalis 5 mg/40 mg, kramtomosios tabletės šunims Benazeprilio hidrochlorido 5 mg, spironolaktono 40 mg
3. VEIKLIOJI (-IOSIOS) IR KITOS MEDŽIAGOS
Vienoje kramtomojoje tabletėje yra:
|
|
Benazeprilio hidrochlorido (HCl)
(benazeprili HCl) |
Spironolaktono
(spironolactonum) |
|
Cardalis 2,5 mg/20 mg tabletės |
2,5 mg |
20 mg |
|
Cardalis 5 mg/40 mg tabletės |
5 mg |
40 mg |
|
Cardalis 10 mg/80 mg tabletės |
10 mg |
80 mg |
Tabletės yra rudos spalvos, skanios, ovalios formos, su įranta ir kramtomos.
4. INDIKACIJA (-OS)
Šunims gydyti, esant širdies nepakankamumui dėl lėtinės degeneracinės vožtuvų ligos (prireikus derinant su diuretikais).
5. KONTRAINDIKACIJOS
Negalima naudoti vaikingoms patelėms ir laktacijos metu. (žr. skyrių „Vaikingumas ir laktacija“). Negalima naudoti veisiamiems ar numatytiems veisti šunims.
Negalima naudoti šunims, kuriems nustatytas hipoadrenokorticizmas, hiperkalemija ar hiponatremija. Negalima naudoti kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) šunims, kuriems nustatytas inkstų nepakankamumas.
Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriams ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Negalima naudoti šunims, kuriems sutrikęs kraujo išstūmimas iš širdies dėl aortos ar plaučių arterijos stenozės.
6. NEPALANKIOS REAKCIJOS
Vėmimas, viduriavimas ir niežulys nurodytas labai retai spontaniniuose pranešimuose. Nepalankių reakcijų dažnumas nustatytas vadovaujantis tokia konvencija:
- labai dažna (nepalankios reakcijos pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 gydytų gyvūnų),
- dažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 100 gydytų gyvūnų),
- nedažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 1 000 gydytų gyvūnų),
- reta (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 10 000 gydytų gyvūnų),
- labai reta (mažiau nei 1 iš 10 000 gydytų gyvūnų, skaičiuojant ir atskirus pranešimus).
Pastebėjus bet kokį šalutinį poveikį, net ir nepaminėtą šiame informaciniame lapelyje, arba manant, kad vaistas neveikė, būtina informuoti veterinarijos gydytoją.
7. PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIS (-YS)
Šunys.
8. DOZĖS, NAUDOJIMO BŪDAS (-AI) IR METODAS KIEKVIENAI RŪŠIAI
Šis fiksuotą derinį turintis veterinarinis vaistas turi būti duodamas tik tiems šunims, kuriems vienu metu reikia skirti abi veikliąsias medžiagas tokiomis fiksuotomis dozėmis.
Sušerti.
Rekomenduojama Cardalis kramtomųjų tablečių dozė yra 0,25 mg benazeprilio hidrochlorido ir 2 mg spironolaktono 1 kg kūno svorio vieną kartą per dieną, pagal toliau pateiktą dozavimo lentelę.
|
Šuns kūno svoris (kg) |
Stiprumas ir tablečių skaičius |
|
Cardalis 2,5 mg/20 mg
kramtomosios tabletės |
Cardalis 5 mg/40 mg
kramtomosios tabletės |
Cardalis 10 mg/80 mg
kramtomosios tabletės |
|
2,5–5 |
½ |
|
|
|
5–10 |
1 |
|
|
|
10–20 |
|
1 |
|
|
20–40 |
|
|
1 |
|
40–60 |
|
|
1 + ½ |
|
60–80 |
|
|
2 |
9. NUORODOS DĖL TINKAMO NAUDOJIMO
Tabletes reikia sušerti su ėdesiu, sumaišius su nedideliu ėdesio kiekiu ir duodant prieš pagrindinį šėrimą arba su visu ėdesio kiekiu šėrimo metu. Tablečių sudėtyje yra jautienos kvapiosios medžiagos, kuri gerina jų skonį. Bandymų su šunimis, sergančiais lėtine degeneracine vožtuvų liga, metu 92 % šunų tabletes savanoriškai ir visiškai suėsdavo su ėdesiu ar be jo.
10. IŠLAUKA
Netaikytina.
11. SPECIALIEJI LAIKYMO NURODYMAI
Saugoti nuo vaikų.
Šiam veterinariniam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Šio veterinarinio vaisto negalima naudoti pasibaigus tinkamumo laikui, nurodytam ant buteliuko. Tinkamumo laikas, pirmą kartą atidarius buteliuką, – 6 mėn.
12. SPECIALIEJI ĮSPĖJIMAI
Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams
Prieš pradedant gydyti benazepriliu (hidrochloridu) ir spironolaktonu, reikia įvertinti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume, ypač šunims, kuriems nustatytas hipoadrenokorticizmas, hiperkalemija ar hiponatremija. Skirtingai nei žmonėms, klinikiniuose tyrimuose, atliktuose su šunimis naudojant minėtą derinį, hiperkalemijos dažnis nebuvo padidėjęs. Tačiau šunims, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, gali būti padidėjusi hiperkalemijos rizika, todėl rekomenduojama nuolat stebėti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume.
Kadangi spironolaktonas pasižymi antiandrogeniniu poveikiu, nerekomenduojama šio vaisto skirti augantiems šunims.
Saugumo paskirties gyvūnų rūšims tyrimo metu spirolaktonu gydytiems nekastruotiems šunims,naudojus rekomenduojamą dozę, pastebėtagrįžtama prostatos atrofija.
Šunims, kurių sutrikusi kepenų funkcija, veterinarinį vaistą reikia naudoti apdairiai, kadangi gali būti sutrikdytas spironolaktono biotransformavimas kepenyse.
Specialiosios atsargumo priemonės asmenims, naudojantiems vaistą gyvūnams
Žmonės, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas spironolaktonui ar benazepriliui,turi vengti sąlyčio su šiuo veterinariniu vaistu.
Nėščios moterys turėtų saugotis, kad atsitiktinai neprarytų vaisto, nes nėštumo metu angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui.
Atsitiktinis prarijimas, ypač vaikams, gali sukelti nepalankias reakcijas, tokias kaip mieguistumas, pykinimas ir vėmimas, ir viduriavimas, ir odos bėrimas.
Atsitiktinai prarijus, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui parodyti informacinį lapelį ar etiketę.
Naudojus vaistą, reikia plauti rankas.
Vaikingumas ir laktacija
Negalima naudoti vaikingumo ir laktacijos metu. Tyrimais su laboratoriniais gyvūnais (žiurkėmis), naudojus ne toksinėmis patelei dozėmis, nustatytas embriotoksinis benazeprilio poveikis (vaisiaus šlapimo sistemos vystymosi sutrikimas).
Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos
Furozemidą skyrus kartu su benazeprilio (hidrochlorido) ir spironolaktono deriniu šunims, turintiems širdies nepakankamumą, jokie klinikiniai nepalankios sąveikos požymiai nepasireiškė.
Šį veterinarinį vaistą skiriant kartu su kitais kraujospūdį mažinančiais vaistais (pvz., kalcio kanalų blokatoriais, β-blokatoriais ar diuretikais), anestetikais ar raminamaisiais vaistais, galima sukelti papildomą kraujospūdžio mažinamąjį poveikį.
Šį veterinarinį vaistą skiriant kartu su kitais kalį tausojančiais vaistais (tokiais kaip β-blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai), galima sukelti hiperkalemiją (žr. skyrių
„Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams“).
Kartu naudojant NVNU ir šį veterinarinį vaistą, gali sumažėti jo kraujospūdžio mažinamasis bei spirolaktono natriuretinis poveikis ir padidėti kalio kiekis serume. Todėl šunys, šį veterinarinį vaistą gaunantys kartu su NVNU, turi būti stebimi ir tinkamai hidratuojami. Naudojant veterinarinį vaistą kartu su deoksikortikosteronu, galima iššaukti nedidelį spirolaktono natriuretinio poveikio susilpnėjimą (natrio išskyrimo su šlapimu sumažėjimą).
Spironolaktonas slopina digoksino išskyrimą ir dėl to didina digoksino koncentraciją kraujo plazmoje. Kadangi digoksino terapinio indeksas yra labai nedidelis, šunis, gaunančius ir digoksiną, ir benazeprilio (hidrochlorido) bei spironolaktono derinį, rekomenduojama atidžiai stebėti.
Spironolaktonas gali tiek aktyvinti, tiek ir slopinti citochromo P450 fermentus, todėl gali veikti kitų vaistų, biotransformuojamų šiuo keliu, apykaitą. Todėl šis vaistas turi būti atsargiai naudojamas su kitais veterinariniais vaistais, kurie skatina, slopina ar yra metabolizuojami šių fermentų.
Perdozavimas (simptomai, pirmosios pagalbos priemonės, priešnuodžiai)
Sveikiems šunims davus iki 10 kartų didesnę nei rekomenduojama dozę (2,5 mg/kg benazeprilio hidrochlorido ir 20 mg/kg spironolaktono), buvo pastebėtas nuo dozės priklausomas nepalankus poveikis, žr. skyrių „Nepalankios reakcijos“.
Sveikiems šunims kasdien davus 6 kartus (1,5 mg/kg benazeprilio hidrochlorido ir 12 mg/kg spironolaktono) ar 10 kartų (2,5 mg/kg benazeprilio hidrochlorido ir 20 mg/kg spironolaktono) didesnę nei rekomenduojama dozę, sukeltas nežymus priklausomas nuo dozės raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas. Tačiau šis labai nežymus raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas buvo trumpalaikis, jų kiekis išliko normos ribose ir šis atradimas nebuvo įvertintas kaip kliniškai reikšmingas. Skyrus 3 kartus didesnę negu rekomenduojama dozę, taip pat buvo nustatyta nuo dozės priklausoma, bet nedidelė, kompensacinė fiziologinė antinksčių kamuolinės zonos hipertrofija.
Neatrodo, kad ši hipertrofija būtų susijusi su kokia nors patologija, taip pat buvo pastebėta, kad nutraukus gydymą ji išnykdavo.
Šuniui atsitiktinai prarijus didelį kiekį Cardalis tablečių, specifinio priešnuodžio ar gydymo nėra. Todėl rekomenduotina sukelti vėmimą, plauti skrandį (atsižvelgus į nustatytą riziką) ir stebėti elektrolitų kiekį. Reikia skirti simptominį gydymą, pvz., skysčių terapiją.
13. SPECIALIOSIOS NESUNAUDOTO VETERINARINIO VAISTO AR ATLIEKŲ NAIKINIMO NUOSTATOS, JEI BŪTINA
Veterinarijos gydytojas gali patarti, ką daryti su nereikalingais vaistais. Tai turėtų padėti saugoti aplinką.
14. INFORMACINIO LAPELIO PASKUTINIO PATVIRTINIMO DATA
Išsamią informaciją apie šį veterinarinį vaistą galima rasti Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu/.
15. KITA INFORMACIJA
Pakuotės
Tabletės supakuotos po 30 ar 90 tablečių buteliuke, kartoninėje dėžutėje. Buteliukai yra su vaikų neatidaromais uždoriais.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Farmakodinaminės savybės
Spironolaktonas ir aktyvūs jo metabolitai (įskaitant 7-α-tiometil-spironolaktoną ir kanrenoną) veikia kaip specifiniai aldosterono antagonistai ir jų poveikis pasireiškia konkurenciškai jungiantis prie mineralkortikoidų receptorių, esančių inkstuose, širdyje ir kraujagyslėse. Inkstuose spironolaktonas slopina aldosterono sukeliamą natrio sulaikymą, todėl padidėja natrio ir vandens išskyrimas ir kalio sulaikymas. Dėl to sumažėja tarpląstelinio skysčio tūris, širdies prieškrūvis ir slėgis kairiajame prieširdyje. Todėl pagerėja širdies funkcija. Širdies ir kraujagyslių sistemoje spironolaktonas apsaugo nuo žalingo aldosterono poveikio. Nors tikslus veikimo mechanizmas dar nėra visiškai aiškus, aldosteronas skatina miokardo fibrozę, miokardo ir kraujagyslių pakitimus ir endotelio funkcijos sutrikimą. Eksperimentiniais tyrimais su šunimis buvo nustatyta, kad ilgalaikis šunų, turinčių lėtinį širdies nepakankamumą, gydymas aldosterono antagonistais apsaugo nuo progresuojančios kairiojo skilvelio disfunkcijos ir sumažina kairiojo skilvelio pakitimus. Benazeprilio hidrochloridas yra vaisto pirmtakas, in vivo hidrolizuojamas į akyvų metabolitą,benazeprilatą. Benazeprilatas yra stiprus ir selektyvus angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius, kuris užkerta kelią neaktyviam angiotenzinui I virsti į aktyvų angiotenziną II. Tokiu būdu jis sutrikdo visas reakcijas, kurioms svarbus angiotenzinas II, įskaitant vazokonstrikciją (arterijų ir venų), inkstų sugebėjimą sulaikyti natrį ir vandenį.
Vaistas užtikrina ilgalaikį AKF slopinamąjį poveikį šunų plazmoje. Piko metu inhibicija pasiekia daugiau nei 95 %, o didelis aktyvumas (> 80%) išlieka 24 valandas po vaisto sudavimo.
Spirolaktono ir benazeprilio derinimas yra naudingas, nes abi veikliosios medžiagos veikia renino- angiotenzino-aldosterono sistemą (RAAS), bet skirtinguose kaskados lygiuose. Benazeprilis, stabdydamas angiotenzino II formavimąsi, kartu stabdo žalingą vazokonstrikcijos ir aldosterono išsiskyrimo stimuliacijos poveikį. Tačiau AKF inhibitoriai nepilnai kontroliuoja aldosterono išsiskyrimą, nes angiotenzinas II yra gaminamas ir ne AKF keliu, pavyzdžiui fermento chimazės (fenomeno, žinomo kaip „aldosterono pabėgimas“). Aldosterono išsiskyrimas gali būti stimuliuojamas ne vien tik angiotenzino II, bet ir kitų faktorių, ypač padidėjus K+ ar AKTH. Todėl norint pasiekti pilnesnį žalingo RAAS padidėjusio aktyvumo, kuris pasireiškia esant širdies nepakankamumui, slopinamąjį poveikį, rekomenduojama naudoti aldosterono antagonistus, tokius kaip spironolaktonas kartu su AKF inhibitoriais, norint specifiškai užblokuoti aldosterono (nepriklausomai nuo šaltinio) veikimą, konkurencinio antagonizmo principu veikiant mineralkortikoidų receptorius. Klinikiniai tyrimai, kurių tikslas buvo įvertinti išgyvenimo trukmę, parodė, kad benazeprilio (hidrochlorido) ir spironolaktono deriniu gydant šunis, turinčius širdies nepakankamą, padidėjo numatoma gyvenimo trukmė ir 89% sumažėjo gaišimo dėl širdies veiklos sutrikimų, santykinė rizika, palyginus su šunimis, kurie buvo gydyti vien tik benazepriliu (hidrochloridu) (gaišimo atvejai klasifikuoti kaip gaišimas ar eutanazija dėl širdies nepakankamumo). Taip pat dėl gydymo deriniu greičiau silpnėjo kosulys, didėjo aktyvumas ir lėčiau stiprėjo kosulys, širdies ūžesiai ir nyko apetitas.
Gydymo metu kraujyje gali šiek tiek padidėti aldosterono kiekis. Manoma, kad tai įvyksta dėl grįžtamojo ryšio mechanizmų aktyvinimo be nepalankių klinikinių pasekmių. Kai dozės didelės, galima nuo dozės priklausoma kamuolinės antinksčių zonos hipertrofija. Bandymų su šunimis, sergančiais lėtine degeneracine vožtuvų liga, metu 85,9 % šunų gerai toleravo gydymą (≥ 90 % skirtų tablečių buvo sėkmingai sušertos) tris bandymo mėnesius.
